Rizikos: ar Jūsų verslas turi imunitetą? Veiklos atitikties įstatymams rizika (III)

Rizikos: ar Jūsų verslas turi imunitetą? Veiklos atitikties įstatymams rizika (III)

Rolandas Mištautas, advokatų profesinės bendrijos KONSUS LEGAL vadovas

Kartą naujas energingas Lietuvos verslo konfederacijos vadovas po Lietuvos Mokslų akademijos skliautais, vienoje prestižinėje konferencijoje išrėžė: „Užteks galvoti apie mus, verslininkus, kaip apie potencialius nusikaltėlius ir sukčius! Tai ne ką daugiau, kaip kvailas visuomenės mitas, atkeliavęs iš „Laukinių 1990-ųjų!”

Jis buvo teisus. Absoliučiai. Verslas yra pozityvus reiškinys. Juolab, kad Lietuvos įmonės išmano su verslo sritimi susijusius įstatymus bei kitus teisės aktus ir kruopščiai jų laikosi.

Veikia tokios šaunios iniciatyvos, kaip socialiai atsakingas verslas, „Baltosios pirštinės” ir daugelis kitų. Nekalbant jau apie tai, kad 2020 m., pandemijai kone suparalyžiavus mūsų valstybę ir sveikatos apsaugos sistemą, pirmieji į pagalbą atėjo medikai, kariai ir… verslininkai.

Tačiau – ir tai gana keista – nepaisant to, valstybės institucijos verslą dažnai tapatina (vis dar!) su „blogiu”. Su „šešėliu”, kuris esą vienintelis kaltas dėl kiauro Lietuvos biudžeto, nepakankamo sumokėtų mokesčių kiekio ir dar daugybės kitų dalykų, kurie dažniausiai net nesusiję su verslu, kaip reiškiniu.

Būtina, vardan bendro intereso, atsikratyti klaidingų, įžeidžiančių mitų ir drąsiai įvertinti tikrąją situaciją. Gyvename XXI amžiuje ir per trisdešimt metų daug kas pasikeitė. Laikas išguiti senuosius stereotipus ir pripažinti visuotinai, kad verslas ir „šešėlis” yra du skirtingi veiksniai.

Neapdairus, skubotas jų sutapatinimas į vieną daro didelę socialinę, moralinę, etinę ir iš dalies netgi ekonominę žalą. Argumentuoju: minėtas požiūris didina visuomenės nepasitikėjimą tiek verslu, kaip veiklos sritimi, tiek ir asmenimis, kurie tą verslą kuria, vysto ir plėtoja.

Kol dominuoja būtent toks netikęs išankstinis nusistatymas, jis atbaido daug šaunių, talentingų žmonių nuo minties imtis verslo patiems ir taip natūraliai prisidėti prie sėkmingesnio mūsų valstybės funkcionavimo.

Juolab kad, pavyzdžiui, galvojant ne tik apie pinigus, pelnus ir pridėtines vertes, bet plačiau, akivaizdu, kad kuo daugiau darbo vietų, kuo didesni pelnai ir jų nulemti atlyginimai, tuo daugiau Lietuvoje savo gyvenimais patenkintų piliečių. Kuo daugiau tokių piliečių – tuo šie piliečiai atsparesni tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmėms, visokioms sumaištį, nepasitenkinimą skatinančioms įtakoms ir t.t. O kuo piliečiai atsparesni – tuo, paprastai kalbant, saugesnė ir valstybė, ir kiekviena joje gyvenanti šeima. Jūsų irgi.

Todėl, kai žavimasi garsiais sportininkais, medikais, kariais, žymiais politikais ar diplomatais, privalu nepamiršti ir verslininkų, kantriai triūsiančių dėl bendro labo.

Savaime suprantama, jog net ir verslo atstovai bei atstovės daro klaidų. Tačiau didžioji dalis pažeidimų yra ne dėl „tyčinės visų jų, tų verslininkų, intencijos” nesilaikyti įstatymo, kaip kad dažnai mano tie, kas patys apie verslą žino mažai ar iš viso nieko apie šią sritį neišmano.

Dauguma pažeidimų būna nulemti konkretaus įstatymo ar jo traktavimo neaiškumų. Socialinis teisės normų veiksmingumas šiandien dar nėra pakankamas – ir pastaruoju metu tai lėmė ženkliai išaugusias verslo srities problemas, sietinas būtent su veiklų neatitiktimi įstatymo raidei bei minėtoms teisės normoms.

Situacijoje, kai vienas ir tas pačias elgesio ir atitinkamai atliktinų veiksmų normas verslas suvokia ir traktuoja vienaip, o kai kurios valstybės institucijos kitaip, kyla aibė nesusipratimų, ginčų, bėdų, bereikalingos įtampos ir kartais pragaištingų kaštų.

99 atvejais iš 100 teisybės ieškojimas, preciziškas aplinkybių ir t.t. nustatinėjimas būna lengva ranka atiduodamas teismų nuožiūron. Teismų procesai dažniausiai būna ilgi, visapusiškai alinantys, sukelia aštrius konfliktus tarp valstybės institucijų ir verslo atstovų, o neretai, dėl minėtų visuomenės stereotipų ar žurnalistų aistros sensacijoms, kainuoja ilgus metus puoselėtą įmonės, jos vadovų ir personalo reputaciją.

Šių keblumų galima išvengti iš anksto: administracinėje, baudžiamojoje jurisprudencijoje ypatingas rizikas dėl papildomų kaštų, mokesčių ar kartais nepelnytai užkraunamos atsakomybės keliama aiškumo, kaip teisės principo, problema.

Išvada: siekiant užtikrinti sėkmingus verslo sprendimus, būtinas nuolatinis teisinės ekonominės verslo aplinkos stebėjimas (angl.: monitoring) ir efektyvi, savalaikė teisininkų talka.

Atnaujinta: 2023-03-31