Dienpinigių mažinimas komandiruotėse: ką būtina žinoti darbdaviams

Dienpinigių mažinimas komandiruotėse: ką būtina žinoti darbdaviams

Marius Vaškas, advokatų profesinė bendrija KONSUS LEGAL

Dienpinigiai komandiruočių metu yra kompensacinė išmoka, skirta darbuotojo nepatogumams padengti, o ne tiesioginėms išlaidoms. Nuo 2022 m. dienpinigių mažinimas tapo griežtai reglamentuotas – darbdavys gali juos mažinti tik esant aiškiems, objektyviems ir raštu įtvirtintiems kriterijams, apie kuriuos darbuotojas privalo būti informuotas iš anksto. Negalima jų mažinti remiantis subjektyviais veiksniais, tokiais kaip pareigos ar stažas. Pažeidus nustatytą tvarką, darbdaviui gresia finansinės pasekmės – ne tik kompensacijos darbuotojui, bet ir administracinės baudos. Dienpinigių mažinimo srityje kyla didelis teisinis neapibrėžtumas – teisės aktai reikalauja „objektyvių kriterijų“, tačiau jų turinys nėra aiškiai apibrėžtas. Dėl to darbdaviai dažnai improvizuoja, rizikuodami pažeisti darbuotojų teises. Be to, neteisingai taikant mažinimo tvarką (pvz., neinformavus darbuotojo iš anksto, taikant subjektyvius kriterijus ar nemokant nustatyto minimumo), gali kilti ginčai, finansinės sankcijos ir reputacinė žala.

Komandiruotės yra neatsiejama daugelio darbuotojų darbo dalis, o kartu su jomis – ir dienpinigių mokėjimas. Dienpinigiai atlieka kompensacinę funkciją, tačiau labai svarbu tai, jog dienpinigių paskirtis kompensuoti ne darbuotojo patiriamas faktines išlaidas kelionei į komandiruotės vietą arba iš jos, ar komandiruotės metu patyrimas apgyvendinimo išlaidas, bet dienpinigiai skirti kompensuoti darbuotojo patiriamus nepatogumus dėl to, kad darbo funkcijas reikia atlikti toli nuo nuolatinės gyvenamosios vietos t. y. dienpinigiai skirti kompensuoti darbuoto patiriamus psichologinius nepatogumus ir papildomas išlaidas komandiruotės metu.

Tačiau darbdaviai vis dažniau susiduria su klausimu – ar galima teisėtai mažinti dienpinigius? Šiame straipsnyje aptariamas teisinis reglamentavimas, praktiniai aspektai ir teismų suformuota pozicija dėl dienpinigių mažinimo.

Dienpinigių mokėjimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas (toliau – DK), kuriame yra patariama darbo sąlygų keitimas, darbdavio informavimo pareiga ir darbo užmokesčio struktūra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 526 dėl dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų apmokėjimo (toliau – Nutarimas) – kuris nustato dienpinigių dydžius ir jų mokėjimo tvarką. Bei kalbant apie darbdavio teisę mažinti dienpinigius šiai dienai labai svarbi ir formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika ir LR Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) išaiškinimai.

Pagal galiojančius teisės aktus, dienpinigiai yra kompensacinio pobūdžio išmoka, kuri negali būti įskaitoma į darbo užmokestį, tačiau tam tikrai atvejais dienpinigiai yra laikomi darbo užmokesčio dalimi, bet dienpinigiai negali pakeisti darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Jie turi būti mokami visiems komandiruotiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų ar darbo užmokesčio dydžio.

Kada dienpinigiai gali būti mažinami?

Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2022 metai įsigaliojusių pakeitimų dienpinigių mažinimas buvo ganėtai paprastas prcesas, pakakdavo, jog darbo sutartyje būdavo įtaraukta sąlgya, kad darbdavys mokės nemažesnius nei 50 procentų Vyriausybės nustatyto dienpinigių dydžio ir jokių papildomų veiksmų niekas nereikalaudavo, tačiau nuo 2022 metų žaidimo tayklės pasiekitė iš esmės.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, darbdavys gali mažinti dienpinigių dydį, bet turi būti įvykdytos visos šios sąlygos:

• Turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs kriterijai, leidžiantys mažinti dienpinigius (pvz., kai maitinimas ar apgyvendinimas komandiruotės metu yra suteikiamas darbdavio arba trečiosios šalies lėšomis; apgyvendinimo sąlygos ir pan.).

• Kriterijai turi būti nustatyti rašytiniuose dokumentuose – kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse ar kituose norminiuose aktuose.

• Darbuotojas turi būti iš anksto informuotas raštu apie galimą dienpinigių mažinimą, nurodant konkrečius pagrindus bei prieš komandiruote darbuotojui turi būti žinomas aiškus dienpinigių dydis (bent jau procentine išraiška) kuris jam bus mokėtinas komandiruotės metu.

• Turi būti laikomasi konsultacijų pareigos, jei įmonėje veikia darbuotojų atstovai ar profesinė sąjunga.

• Dienpinigių suma negali būti mažesnė nei 50 % maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio, išskyrus atvejus, kai jie iš viso nemokami dėl to, kad visos išlaidos padengiamos darbdavio.

Iš viršuje paminėtų sąlygų daugiausia neaiškumo įneša „Objektyvūs kriterijai“ kurie nėra aptarti teisės aktuose, taip pat ir VDI ilgą laiką vengė nurodyti kokio tipo kriterijai galėtų būti laikomi objektyviais. Tačiau jau nuo 2022 metais įsigaliojusių pakeitimų buvo aišku, kada sumažinti dienpinigiai būtų laikomi sumažinti neteisėtai:

• Dėl darbuotojo asmeninių savybių (stažas, lojalumas, vertinimas).

• Kai nėra vidinio norminio dokumento, kuriame numatyti mažinimo kriterijai.

• Kai darbuotojas nebuvo informuotas raštu iš anksto.

• Kai dienpinigiais bandoma padidinti minimalią algą – tai pripažįstama pažeidimu.

Bet kokiu atveju pilkųjų zonų dienpinigių mažinime buvo labai daug todėl darbdaviai buvo palikti nežinioje ir ėmėsi improvizuoti. Visi taškai ant i buvo sudėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024, 2024-12-10 d. priimtame sprendime, kuriame buvo konstatuota, jog darbdavio nustatyti „lankstūs” kriterijai (pvz., pagal pareigas ar darbo funkcijų ir/ arba jų atlikimo kokybės vertinimą) yra diskriminuojantys ir pažeidžiantys teisės aktus. Dienpinigių dydis negali būti nustatomas pagal subjektyvius kriterijus, tokius kaip darbuotojo pareigos, stažas ar individualūs veiklos rezultatai. Taip pat darbdavys privalo nustatyti aiškų, konkretų dienpinigių dydį iš anksto. Negalima taikyti mokėtinų dienpinigių intervalų, kurie suteikia darbdaviui teisę savavališkai nuspręsti, kiek dienpinigių skirti kiekvienam darbuotojui atskirai, darbuotojui mokamas dienpinigių dydis turi būti nustatomas įvertinus iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus ir šis konkretus dydis turi būti žinomas darbuotojui prieš vykstant į komandiruotę.

Praktikoje pasitaiko atveju, jog prieš darbuotojui išvykstant į komandiruotę buvo numatytos vienokios komandiruotės sąlygos ir tuo pačiu dienpinigių mažinimo kriterijai, tačiau komandiruotės metu pasiektus aplinkybėms gali atsirasti poreiki mokėti kitokio dydžio dienpinigius nei buvo numatytą prieš vykstant į komandiruotę t. y. taikyti kitus kriterijus numatytus norminiuose dokumentuose, tokiu atveju darbdaviui reiktų priimti įsakymą kuriuo būtų koreguojamas pirminis įsakymas (ar kitas dokumentas kuriuo darbuotojas buvo informuotas apie komandiruotę ir jo sąlygas) ir nurodyti faktines aplinkybe bei faktiškai taikomus kriterijus.

Taigi, tam, kad dienpinigių sumažinimas būtų teisėtas ir neprieštarautų teisės aktams bei teismų praktikai, darbdavys privalo:

• Objektyviai pagrįsti mažinimą (pvz., komandiruotės trukmė, vieta, apmokamos išlaidos, papildomos darbuotojui taikomos garantijos, kurios mažina jo išlaidas komandiruotės metu ir pan.).

• Informuoti ir konsultuoti darbuotojų atstovus pagal DK reikalavimus.

• Raštu supažindinti darbuotojus su nustatytais dydžiais.

• Užtikrinti, kad dienpinigiai nebūtų pakeičiamas darbuotojams priskaičiuojamas darbo užmokestis kuris yra numatytas darbo sutartyje – tai pažeidžia jų kompensacinę funkciją ir gali būti pripažinta neteisėta, kaip nurodyta LAT praktikoje.

Nors darbdaviai ir turi teisę nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus, šie kriterijai gali skirtis priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, komandiruočių specifikos ir kitų objektyvių aplinkybių. Tačiau kiekvienas darbdavys, nustatydamas tokius kriterijus, privalo užtikrinti, kad jie būtų aiškūs, objektyvūs ir pagrįsti. Dienpinigių sumažinimas negali paneigti jų kompensacinės paskirties, kriterijų objektyvumo principo, taip pat turi būti aiškiai nustatytas jų dydis ir užtikrintas tinkamas darbuotojų informavimas.

Kokios neteisėto dienpinigių sumažinimo pasekmės?

Pasekmės gali kilti dvejopos. Tai visu prima, jeigu kiltu darbo ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio ir ginčą nagrinėjanti instituciją priimtų sprendimą, jog dienpinigiai buvo sumažinti nepagrįstai darbdavys privalėtų:

• Išmokėti visą nesumokėtą dienpinigių sumą, t. y. skirtumą tarp išmokėtos ir turėjusios būti išmokėtos sumos.

• Sumokėti delspinigius, kurie skaičiuojami nuo pirmos pavėluotos dienos iki atsiskaitymo dienos.

Ir čia prasideda darbdaviui „linksmoji“ dalis, kadangi tuo atveju, jeigu darbo santykiai vis dar tęstųsi delspinigių dydis būtų 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, tačiau jeigu darbo santykiai yra nutraukti, darbuotojui reiktų išmokėti delspinigius kurių dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, taigi tokiu atveju gali susidaryti tikrai solidi suma.

Antroji pasekmių rūšis yra administracinė nuobauda atsakingam asmeniui, t.y. VDI atlikusi darbdavio patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą gali nubausti asmenį už LR administracinių nusižengimo kodekso 99 str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriama:

• Bauda iki 1 450 eurų (už pirmą pažeidimą),

• Iki 3 000 eurų ar daugiau, jei nustatomas pakartotinis pažeidimas ar tai paveikė daugiau darbuotojų (pagal ANK 99 str.).

Išvada

Dienpinigių mažinimas – tai ne darbdavio teisė, o galimybė, kuriai keliami griežti reikalavimai. Norint tai padaryti teisėtai, būtina turėti pagrįstus kriterijus, aiškius dokumentus ir laikytis Darbo kodekso procedūrų. Priešingu atveju – darbdaviui gresia finansinės sankcijos ir reputacijos rizika.

#KonsusLegal #DarboTeisė #Komandiruotės #Dienpinigiai #Darbdaviams #PersonaloValdymas #VDI #TeisinėAtsakomybė #DarboGinčai #TeisinėPraktika #DarbuotojųTeisės

Atnaujinta: 2025-06-16